Šią savaitę Seimas atmetė siūlymą, galintį ženkliai prisidėti prie oro taršos ir nuo jos mirštančių Lietuvos žmonių skaičiaus mažinimo.
Omenyje turiu automobilio taršos mokestį reformuojantį įstatymą. Balsuodami Seimo nariai pademonstravo savo atsakomybės ir toliaregiškumo lygį. Kviečiu susipažinti su pavardėmis tų, kuriems politinis išskaičiavimas pasirodė svarbiau nei išsaugoti Jūsų sveikatą ir pilną piniginę.Įstatymo projektu, kurį pusę metų rengė ir derino Aplinkos ministerija, o patvirtino Vyriausybė, buvo siūloma įvesti metinį mokestį transporto priemonėms, kurių išmetama tarša per 1 nuvažiuotą kilometrą viršija 130 g CO2.Iš 1,6 mln. Lietuvoje registruotų automobilių, 54 procentams šis mokestis nebūtų buvęs taikomas arba būtų nesiekęs 100 Eur per metus. Socialiai remtiniems asmenims, senjorams, daugiavaikėms ar neįgaliuosius slaugančioms šeimoms būtų buvusi taikoma 50 procentų mokesčio lengvata. Ar tai pakankamai socialiai jautru? Ne visai. Tačiau vietoje to, kad pasiūlymą perimtų Seimo komitetai ir paverstų dar taiklesniu socialinio teisingumo atžvilgiu, 50-ties Seimo narių balsais jis buvo išmestas į šiukšlių dėžę.Į ką nusispjovė Seimo nariai?Nuo oro taršos kiekvienais metais Lietuvoje anksčiau laiko miršta 2,8 tūkst. žmonių. Tyrimai rodo, kad kiekvienas didžiųjų Lietuvos miestų gyventojas per metus patiria vidutiniškai 1281 Eur žalą dėl oro taršos (pinigine išraiška įvertinus medicinines paslaugas, prarastas darbo dienas ir kitas sveikatos išlaidas, sukeltas dėl oro taršos kietosiomis dalelėmis (KD), ozonu (O₃) ir azoto dioksidu (NO₂).Lietuvoje beveik 70 proc. automobilių parko sudaro dyzeliniai automobiliai, kurių tarša kietosiomis dalelėmis net 10 kartų lenkia benzininius. Vidutinis automobilių amžius siekia 15 metų ir yra vienas seniausių Europos Sąjungoje (ES vidurkis 11,7 metų).Siūlyta tvarka galėjo paskatinti automobilių savininkus ir pirkėjus teisingai įvertinti taupesnio automobilio privalumus ir pasiųsti aiškų signalą, kad tarša kainuoja. Tačiau, deja. Dėl Seimo drąsos stokos 52 proc. lietuvių ir toliau gyvens teritorijose, kur tarša kietosiomis dalelėmis viršija leistinas normas, kenkdama ne tik žmogus kvėpavimo takams, imuninei ir nervų sistemoms, bet ir nusėsdama ant dirvožemio ir paviršinių vandenų.Didesnes lėšas viešajam transportui ir dviračių takamsIš mokesčio surinkti pinigai turėjo keliauti į naują Darnaus judumo fondą. Iš šio fondo lėšų savivaldybės būtų galėjusios modernizuoti viešąjį transportą – įsigyti daugiau elektrinių ar biodujomis varomų autobusų, tankinti reisus, plėsti maršrutus. Lėšas taip pat buvo planuota skirti pėsčiųjų ir dviračių takų plėtrai, kitam aplinkai draugiškesnio judėjimo skatinimui.Sunkiausiai gyvenantys žmonės dažniausiai neturi pajamų įsigyti ir išlaikyti jokio (net ir taršaus) automobilio (pavyzdžiui, 400 tūkst. pensininkų neturi automobilio ir yra priklausomi nuo viešojo transporto paslaugų, tuo tarpu vairuojančių pensininkų esama perpus mažiau – apie 200 tūkst.). Galimybės jiems naudotis pigesniu ir patogesniu viešuoju transportu, ypačregionuose, galėjo būti ženkliai padidintos, nes į fondą planuota surinkti apie 170 mln. Eur. Tačiau vėlgi, deja.Pinigines sankcijas, kurias turėsime padengti iš savo biudžetoNuo 2021 m. Lietuvoje kiekvienas sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimui. Jas viršijus, 2021-2030 m. laikotarpiu Lietuvai gresiančios sankcijos gali sudaryti apie 680 mln. eurų – tai lygu 425 eurams už vieną šalyje registruotą automobilį. Iš kokių lėšų dengtume šias baudas? Žinoma, iš mūsų uždirbtais pinigais pildomo biudžeto.Nors bendrai ŠESD pastaruosius 15 metų Lietuvoje mažėjo 10 procentų, transporto sektoriaus išmetimai, priešingai – augo net 49 procentais ir taip prisidėjo prie klimato kaitos spartinimo. EBPO ir kitos autoritetingos organizacijos ragina Lietuvą diegti priemones, kurios šią taršą mažintų. Net patys sau esame įsipareigoję tą daryti. Lietuvoje veikia valstybinės strategijos ŠESD mažinimui. Pagrindinę jų – Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę – tas pats Seimas vienbalsiai priėmė prieš pusmetį (120 parlamentarų balsavo už, susilaikė – 3, niekas nebalsavo prieš). Tačiau kai atėjo laikas diegti vieną iš priemonių jos įgyvendinimui – vienybė išgaravo.Neatsakingumo lentaBeveik visų į Seimą išrinktų politikų programose buvo pažadai gerinti gyvenimo kokybę, užtikrinti švarią aplinką, kovoti su klimato kaita. Tačiau kai atėjo laikas rinktis tarp priemonių, galinčių šiuos pažadus įgyvendinti, ir trumpalaikio populiarumo ar politinio išskaičiavimo, politikai parodė, kas jiems svarbiau.Balsavimas dėl automobilių taršos mokesčio vyko pustuštėje salėje. Iš 141 parlamentaro posėdyje dalyvavo 92, t