Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos neseniai pratęsė leidimą ūkininkams paskleisti dirvoje mėšlą ir srutas.

Aplinkosaugos ekspertai tokį sprendimą vertina kritiškai – dėl nepalankių meteorologinių sąlygų laukuose išpiltas mėšlas gali užteršti vandens telkinius ir turėti rimtų ekologinių pasekmių. Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į abi ministerijas ragindama sprendimą atšaukti.„Esant žemesnei nei 5°C temperatūrai augalų vegetacija nebevyksta, t.y. jie nebegali įsisavinti maistinių medžiagų. Jei esant tokioms meteorologinėms sąlygoms paskleisime ant laukų mėšlą ir srutas, jos nesusigers į dirvą ir medžiagos pateks į melioracinius griovius, upes, ežerus, o galiausiai ir į Baltijos jūrą. Ten jos skatins eutrofikacijos bei kitus ekosistemoms žalą darančius procesus“, – teigia Lietuvos žaliųjų partijos Kaimo reikalų komiteto pirmininkė dr. Inga Laurušonė.Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,5°C. Remiantis prognozėmis, ji ir toliau mažės. Lietuvos žaliųjų partijos įsitikinimu, tokį įsakymą išleidę ministrai puikiai supranta, kad ekologiniu požiūriu šis laikotarpis tręšimui nėra palankus, bet tokiu sprendimu stengiamasi patenkinti ūkininkų poreikį atsikratyti sukauptomis atliekomis.Gali grėsti baudos„Lietuva ir šiuo metu patiria riziką neįgyvendinti ES Nitratų, Bendrosios vandens politikos, Jūrų strategijos pagrindų direktyvų reikalavimų bei Baltijos jūros veiksmų plano tikslų, nukreiptų į vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimą. Iš Lietuvos į centrinę Baltijos jūros dalį patenkanti azoto apkrova vis dar yra beveik dvigubai didesnė nei leistina maksimali tarša, o per pastarąjį dešimtmetį stebima ir jos didėjimo tendencija“, – pastebi Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.Remiantis 1995-2019 m. monitoringo duomenimis, vidutiniškai iš Lietuvos į centrinę Baltijos jūros dalį per metus patekdavo daugiau nei 38 tūkst. tonų bendro azoto, nors pagal tarptautinius įsipareigojimus, apkrova neturėtų viršyti maždaug 26 tūkst. tonų. Panaši situacija stebima ir vertinant bendro fosforo kiekius. Jo į Baltijos jūrą iš Lietuvos patenka apie 1,3 tūkst. tonų, kai rekomenduojama norma nurodo neviršyti 702 tonų per metus.„Tarptautinių įsipareigojimų ir ES tikslų nepasiekimas ne tik daro žalą ekosistemų būklei, bet ir gresia finansine našta mokesčių mokėtojams, kadangi už direktyvų neįgyvendinimą valstybė gali gauti nemenkas baudas. Be to, Europos Komisija yra konstatavusi, kad pagal mūsų šalies meteorologines sąlygas bet kokių augalų tręšimas Lietuvoje turėtų baigtis spalio mėn. Susidaro įspūdis, kad dabartiniai ministerijų veiksmai ne kas kita kaip aplinkosaugines grėsmes keliantis nuolaidžiavimas ūkininkams“, – sako I. Budraitė.Panašios kritikos ministerijos jau buvo sulaukusios ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2017 metų pabaigoje, kai tręšimo laikotarpis buvo pratęstas tris kartus iki pat gruodžio 15 d.