„Kuo ilgiau esu politikoje, tuo labiau suprantu, kad esminis dalykas joje yra vertybinis ir moralinis stuburas“, – eidama penktą kadenciją Panevėžio taryboje sakė Gema Umbrasienė, kurios netekome ankstyvą 2024 m.

vasario 23-osios rytą.  Pirmoji Panevėžio miesto merė, ilgametė tarybos narė, žaliosios politikos lyderė, pilietinių iniciatyvų organizatorė – tik keli apibūdinimai to, ką per gyvenimą spėjo nuveikti G. Umbrasienė. Bendražygiai prisimena ją kaip stiprų, empatišką ir išmintingą žmogų, buvusį gerumo ir teisingumo pavyzdžiu.Kova už Nepriklausomybę PanevėžyjeNors gimė ir augo Šiauliuose, G. Umbrasienei gyvenimo darbu tapo Panevėžys. Vilniaus universitete, tuomet dar Gema Lukoševičiūtė, įgijusi ekonomistės specialybę po kelerių metų ji atvyko į Panevėžį, tapusį jos politine arena. Čia ji 1987 m. tapo Panevėžio Vykdomojo komiteto Ekonominio ir socialinio vystymo skyriaus vadove.Tuo metu Lietuva jau gyveno Nepriklausomybės viltimi. G. Umbrasienė buvo viena pirmųjų Panevėžio sąjūdiečių, aktyviai dalyvavo atgimimo veikloje ir nebijojo būti įvykių sūkuryje.„Iki šiol prisimenu, kaip į mane buvo atsuktas automato vamzdis. Per 1991 m. rugpjūčio įvykius atlėkusi prie užimto centrinio pašto, pamačiau, kaip jaunas vaikinas buvo su automatu buvo atsisukęs į pagyvenusią moterį. Šūktelėjau: „Kaip tu taip gali, juk ji tavo mama galėtų būti!“. O jis ir atsuko automatą į mane. Iki šiol prisimenu jo stiklines akis“, – sudėtingos akimirkos buvo įstrigusios G. Umbrasienės atmintyje.Prisimindama sudėtingą laikotarpį, G. Umbrasienė pabrėždavo, kad Panevėžio gyventojai buvo nepaprastai aktyvūs valstybės Nepriklausomybės kūrime.„Didžiuojuosi Panevėžiu, Panevėžio žmonėmis, tuo, ką jie tada padarė ir tuo, ką jie daro dabar“, – sakė ji.Vos trisdešimtmetį perkopusi G. Umbrasienė tuomet jau buvo tapusi pirmąja penkto pagal dydį Lietuvos miesto mere. 1990–1991 šias svarbias pareigas ėjusi G. Umbrasienė iki šiol yra vienintelė moteris, kada nors vadovavusi Panevėžiui.„Nė per žingsnį neatsitrauksime nuo Nepriklausomybės ir laisvės siekio, bet darysime viską, kad Panevėžyje nebūtų aukų“, – toks buvo Panevėžio merės G. Umbrasienės ir jos komandos tikslas tais sudėtingais laikais. G. Umbrasienė sakydavo, kad tai, jog Nepriklausomybės aušroje Panevėžiui vadovavo jauna moteris, dažnai praversdavo. Pavyzdžiui, kai tekdavo bendrauti su Rusijos kariuomenės atstovais, juos ištikdavo šokas, pamačius miestui vadovaujančią jauną moterį. Pasimetimo akimirkoje G. Umbrasienei ir jos komandai pavykdavo susikurti geresnes derybines pozicijas.Nors po sudėtingo laikotarpio G. Umbrasienė buvo kuriam laikui nusprendusi nuo politikos atsitraukti, ši svarbi sritis nepaleido – buvo išrinkta į Panevėžio miesto tarybą.2005–2008 G. Umbrasienė užėmė dar vienas itin atsakingas pareigas – vadovavo Panevėžio apskričiai. Ir nors 2006-aisiais buvo išrinkta į Seimą, prioritetu laikė savo miestą ir pasirinko tęsti apskrities viršininkės darbus. Vėliau G. Umbrasienė dirbo Panevėžio mero pavaduotoja, iki pat 2023 m. dirbo miesto taryboje.Bendražygiai, dirbę kartu įvairiose organizacijose ir institucijose, G. Umbrasienę prisimena kaip tikrą idėjų generatorę, lyderę, gebėjusią aplink save suburti žmones.Rūpinosi ir paveldu, ir žmonėmisTarp įvairiose pareigose G. Umbrasienės nuveiktų darbų – svarbaus strateginio projekto „Rail Baltica“ startas, taip pat organizuotas vienintelio Panevėžio apskrityje pasaulinio paveldo objekto, Struvės geodezinio lanko įamžinimas, kuris iki šiol vadinamas Umbrasienės objektu. Ne be G. Umbrasienės įsikišimo buvo išgelbėtas ir faktiškai bankrutuojantis Aukštaitijos siaurasis geležinkelis.Kolegos prisimena, kad G. Umbrasienei labai rūpėjo ir miesto paveldo reikalai. Kaip pasakoja knygų leidėja Jerutė Vaičekauskienė, kai ji norėjo išleisti pilnus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštus, būtent G. Umbrasienė pirmoji ėmėsi padėti šią idėją įgyvendinti. G. Umbrasienės iniciatyva įsteigtas ir G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.G. Umbrasienė taip pat daug prisidėjo, kad būtų sustabdytas G. Petkevičaitės-Bitės namo, Čerkeso sodybos, pastato seniausioje Panevėžio miesto vietoje Senamiesčio g. privatizavimas. Ji taip pat jungėsi prie veiklų, skirtų Felicijos Bortkevičienės atminimo gaivinimui Panevėžyje.G. Umbrasienė aktyviai veikė įvairiose organizacijose. Kartu su užsienio partneriais inicijavo Panevėžio Užsienio Verslo Investuotojų Asociaciją (FIBA), įkūrė organizacijos Junior Chamber International (JCI), kuri vienija įvairių sričių profesionalus ir ugdo lyderius, Panevėžio skyrių, prisidėjo prie Panevėžio gyvūnų globos draugijos ir prieglaudos įkūrimo ir plėtros, Labdaros draugijos „Atjauta“ veiklos.„Gema buvo svarbiausia mūsų rėmėja. Kada tik kreipdavomės, visada sulaukdavome paga