Aštuoneri metai – daug ar mažai? Politikoje – itin daug.

Kodėl? Tokia išvada peršasi, stebint, kad per tiek laiko gana lengvai pasimiršta, kokie įsipareigojimai prieš nepilną dešimtmetį prisiimti. O juk būtent 2016-ųjų balandžio 22-ąją Niujorke vyko iškilminga ceremonija, kurios metu pasirašytas Paryžiaus susitarimas. Kodėl teigiu, kad pasimiršo? Nes vietoj efektyvaus duotų pažadų įgyvendinimo, stovime vietoje, o tai, remiantis Alisos žodžiais, nepaliaujamai graso, kad pirmyn turėsime nebežingsiuoti, o bėgti, ir dvigubai greičiau nei stovėdami vietoje.Šių metų balandį visi turėjome galimybę trumpam išvykti į šiltus kraštus: išgyvenome ir vasaros patirtį su 28 laipsnių šiluma, ir pavasarį su naktinėmis šalnomis, ir žiemos šlapdribą. Tokie temperatūrų ekstremumai tik švelnus priminimas apie tai, kokie kontrastai laukia ateityje – karščio bangos, šalčio bangos, staigios ir stiprios liūtys bei jų nulemti potvyniai, sausros ir jų nulemti gaisrai.Klimato kaita nėra kažkas tolimo – nei laiko, nei geografine prasme. Ji veikia Lietuvą ir tą daro šiandien. Temperatūra jau yra pakilusi per daugiau nei  2,2 °C (ir tai yra daugiau nei vidurkis pasaulyje), 17 proc. išaugo metinis kritulių kiekis (tai didele dalimi lemia staigių, intensyvių liūčių padažnėjimas), o žiema yra sutrumpėjusi mėnesiu (tiksliau tariant, sniego dangos trukmė sutrumpėjo 30-čia dienų).Yra manančių, kad mums,, visa tai turėtų būti nė motais – negyvename po atviru dangumi, kad būtume priklausomi nuo šių pokyčių. Tačiau tiesa yra kardinaliai kita. Klimato pokyčiai drastiškai išbalansuoja ne tik gamtines ekosistemas, bet ir mūsų gerbūvį. Stichijos naikina turtą, pažeidžia pasėlius ir kelia grėsmes maisto atsargoms. Auganti temperatūra kenkia sveikatai ir gilina jau turimas žmonių ligas – vadinasi, daugiau lėšų reikia sveikatos priežiūros sektoriui. Augantis poreikis vėsintis sustiprina iššūkius elektros ir kitų komunikacijų infrastruktūrai.Ir tai ne tik Lietuvos problema. Tai visų valstybių rūpestis, kuris nesprendžiamas tik gilina visus liesiančius procesus, kaip kad klimato migracija, kuri Lietuvoje tarsi tabu. Jai esame užsimerkę ir nė nesvarstome, kaip šį jau prasidėjusį, o ateityje intensyvėjantį procesą, paversti bent iš dalies naudingu savo šalies gerbūviui, per užimtumo ir kitas sistemas.Paryžiuje suderinta, Niujorke pasirašyta privaloma sutartisLygiai prieš aštuonerius metus, 2016 metų balandžio 22- ąją Niujorke 175 valstybės, tarp jų – ir Lietuva, pasirašė privalomus įsipareigojimus numatančią sutartį, kurią žinome Paryžiaus klimato kaitos susitarimo vardu.Kodėl Paryžiaus? Todėl, kad susitarimo tekstas, kuris intensyvių derybų metu buvo derintas kone dvidešimt metų, finalizuotas būtent Prancūzijoje, netoli šalies sostinės. Suderinus tekstą 2015-ųjų pabaigoje, iškilmingas parašų dėjimo startas duotas 2016-aisias.Šiuo susitarimu beveik visos pasaulio valstybės įsipareigojo siekti, kad visuotinis temperatūros augimas iki 2100 metų būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginus su iki pramoninio laikotarpio lygiu, ir fokusuotis į tai, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei 1,5°C. Susitarimo reikėjo pasibaigus galioti Kioto protokolui, kurio veikimo dizainas nebuvo iki galo efektyvus.Nevyriausybininkų, mokslininkų ir visuomenės spaudimo dėka susitarimas pasaulio valstybių politikus, pramonę, investuotojus įpareigoja imtis apčiuopiamų veiksmų, kad būtų mažinami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai, o tai iš principo žymi, kad finansiniai ir ekonominiai resursai privalo būti nukreipti į sparčią švarios energijos, iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamybą, didesnį energinį efektyvumą, mažą anglies dioksido kiekį išskiriančių technologijų diegimą ir vystymą. O lygia greta ir miškų, pelkių ir kitų planetos „kempinių“ sugeriančių šias emisijas išsaugojimą ir atkūrimą.Europos šalys ratifikavo Paryžiaus susitarimą, o Europos Komisija, siekdama įgyvendinti jo tikslus 2019 metais paskelbė strategiją – Europos žaliąjį kursą, kuris tapo įsipareigojimu siekti, kad ne vėliau kaip 2030 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio grynasis sumažinimas ES sudarytų ne mažiau kaip 55 proc., palyginus su 1990 metais, o iki  2050 metų ES taptų pirmąja neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene.Nieko nematau, nieko negirdžiuParyžiaus susitarimo įsipareigojimai skamba įspūdingai. Tačiau šiandien panašėja, kad jie tebuvo eilinė žalioji migla. Skaičiai rodo, kad temperatūra ir toliau kyla, ir toliau daugėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Taip, šiokia tokia pažanga padaryta (prieš Paryžiaus susitarimą emisijų augimas iki 2030 m. turėjo sieki 16 proc., dabar jis siekia 3 proc.), bet ji labiau panaši į stovėjimą vietoje –  toli gražu nepakankama nei esamai būklei, nei tam, kas buvo pažadėta.Nė viena