Kiekvienais metais gegužės 1-ąją minima Tarptautinė darbo diena.

Tačiau apie darbo politiką ir darbuotojų padėtį svarbu kalbėti ne tik šią dieną.Demokratija yra neatsiejama nuo profesinių sąjungų indėlio į darbo kultūrą. Sėkmingi darbo judėjimai siekė, kad būtų uždraustas vaikų darbas, įtvirtintas poilsis – atostogos ir savaitgaliai, teisingas atlygis, sveikos ir saugios darbo sąlygos ir efektyvi darbuotojų socialinė apsauga.Neretai akcentuojama, kad kovodamos už orų samdomą darbą, profesinės sąjungos darbą galutinai atskyrė nuo vergovės ir išnaudojimu grįstų darbo santykių, o tai lėmė viduriniosios klasės atsiradimą bei suklestėjimą.Deja, nei mūsų laisvė, nei su ja iškovotos teisės nėra savaime duotybės. Kaip ir kitos fundamentalios žmogaus teisės, taip ir darbuotojų teisės reikalauja nuolatinės pilietinės visuomenės sargybos – aktyvaus darbuotojų organizacijų veikimo.Darbo užmokestis, sauga ir sveikataNepaisant populiarios nuostatos, neva „jeigu dirbsi, užsidirbsi“, ne kiekvienas darbuotojas Lietuvoje gali gyventi oriai. Šią tikrovę liudija Lietuvoje veikiančios Norvegijos įmonės oraus užmokesčio iniciatyva. Metų pradžioje, „Verslo žinios“ išplatino trąšų gigantės „Yara“ spaudos pranešimą, kuriuo skelbiama, kad įmonė sieks priartinti visų savo darbuotojų, veikiančių 140 šalyse, užmokestį iki sumos, kuri leistų gyventi oriai.Tenka tik apgailestauti, kad orus darbo užmokestis nėra pirmoji sąlyga, kurią turėtų įgyvendinti privatus verslas, norėdamas samdyti darbuotojus. Pilotine šalis šiai iniciatyvai pasirinkta Lietuva, kur dirba daugiau nei 500 įmonės darbuotojų. Kaip teigia padalinio vadovė Zuzana Matonienė, įmonė siekia, kad visi darbuotojai galėtų jaustis oriai ir „gyventų ne „nuo algos iki algos“, sukdami galvą dėl būtiniausių prekių ir paslaugų“.Vykdant projektą, orus atlygis buvo nustatytas atsižvelgiant į necentrinėje Vilniaus miesto dalyje esančių būstų nuomos kainas, minimalų mėnesinį maisto krepšelį gaminant namuose, viešojo transporto bilietų kainas, mobilaus ryšio išlaidas, asmeninės higienos prekių bei rūbų krepšelį, baldų kainas bei galimas papildomas išlaidas pramogoms ir kitoms prekėms ar paslaugoms. Įmonės teigimu, šių poreikių įgyvendinimui reikalingas darbo užmokestis Vilniuje siekė 1810 Eur, todėl 38 įmonės darbuotojams atlyginimas buvo pakeltas iki nustatytos sumos. Minimali alga Lietuvoje yra perpus mažesnė ir siekia vos 924 Eur.Atkreiptinas dėmesys, kad į tokį „oraus gyvenimo“ krepšelį nepatenka išlaidos santaupoms ar vaikų priežiūrai. Vienoje iš turtingiausių Norvegijos įmonių, pilnu etatu dirbantis Vilniaus gyventojas, gali sau leisti išsinuomoti būstą kur nors Vilniaus miegamajame rajone, važinėti į darbą autobusu ir gamintis namuose, retsykiais nueiti į kiną ar nusipirkti reikiamą daiktą. Tačiau įsigyti būstą, automobilį ar auginti vaikus tampa nebe orumu, o prabanga ir, nepaveldėjus jokio turto – misija neįmanoma.Apžvelgiant darbuotojų saugą ir sveikatą, nerimą ypač kelia augantis profesinių ligų skaičius. 2023 m. nustatyta 33,3 proc. daugiau profesinių ligų atvejų nei ankstesniais metais. Tai rodo, kad trūksta prevencinių priemonių užkirsti kelią ligoms, įtakos gali turėti ir ilgos darbo valandos.Deja, tenka konstatuoti, kad nepavyksta išvengti mirčių. Praėjusiais metais, Lietuvoje dėl įvykių darbe žuvo 17 darbuotojų. Net ir viena tokia mirtis yra per daug, o kur dar žiniasklaidoje vis pasirodantys pranešimai apie darbuotojų savižudybes galimai dėl patiriamo psichologinio smurto. Duomenų apie psichologinį smurtą darbe turime nedaug, tačiau kaip dar gerokai anksčiau parodė vienas šmaikštus draudimo kompanijos nuomonės tyrimas – darbuotojai būtų labiau linkę susimokėti draudimo įmokas už ramybę darbe nei draustis dėl neištikimybės ar blogo oro per atostogas. Privalome ieškoti būdų kaip galime geriau tausoti mūsų darbuotojų sveikatą, daugiau dėmesio skiriant ligų prevencijai, psichologinio smurto darbe aukų apsaugai ir tiesioginėms sankcijoms smurtautojams.Ateities perspektyvos – individualiai dirbančiųjų apsauga ir teisinga transformacijaDarbo užmokestis ir sveikatos bei saugos reikalavimai yra įgyvendinami įstatymu, tačiau darbuotojų judėjimai šiandien susiduria ir su naujais iššūkiais, reikalaujančiais inovatyvaus požiūrio į organizavimąsi. Sparčiai plintant naujoms darbo formoms, kuriomis vengiama įsipareigojimų užtikrinti darbuotojams visas darbo teisėje įtvirtintas teises, darbuotojams tenka iš naujo dėl jų pakovoti.Puikus to pavyzdys – kurjerių organizacijos. Augant kurjerių spaudimui skaitmeninių platformų įmonėms, kurjerių byloms vis dažniau pasiekiant teismą, Europos Sąjungoje imtasi iniciatyvos suvienodinti platforminio darbo teisinį reguliavimą.Šiandien Direktyva dėl platforminio darbo sparčiai skinasi kelią ES teisėkūros p