Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, 0,5 mln.
hektarų žemės ūkio naudmenų šalyje yra pažeista erozijos. Tai lėmė ypač intensyvi žemdirbystė, perteklinis trąšų naudojimas ir sėjomainos netaikymas – dirvožemis nualintas, dėl to krenta derlingumas. Siekdami jį padidinti, ūkininkai pradeda naudoti dar daugiau cheminių trąšų – taip pradeda suktis užburtas ratas.
Dėl perteklinio trąšų naudojimo nukenčia ir vandens telkiniai. Į žemę nesusigėrusios medžiagos yra išplaunamos liūčių ir patenka į paviršinius bei gruntinius vandenis, o vėliau ir į Baltijos jūrą, kuri dabar yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.
Tai neišvengiamai blogina maisto kokybę ir kenkia mūsų sveikatai. Tiek Baltijos jūroje sugautai žuviai, tiek ir Lietuvoje užaugintai žemės ūkio produkcijai. Norėdami valgyti kuo natūralesnį ir sveikesnį maistą, turėtume skatinti ekologiškesnį žemės ūkį ir politiniu lygiu sudaryti sąlygas jam plėstis, kad sveikas maistas būtų prieinamas, o jo kaina priimtina ir ūkininkui, ir vartotojams.
Žemės ūkio sektorių neišvengiamai palies ir klimato kaitos reiškiniai. Mokslininkai teigia, kad dėl šylančio klimato visame pasaulyje prastės grūdinių kultūrų ir kukurūzų derlius. Ūkininkų rezultatams įtakos turės ir vis dažnesnės stichinės sausros bei liūtys. Visa tai rodo, kad turime keistis. Pradedant prisitaikymu prie besikeičiančių gamtinių sąlygų ir baigiant pokyčiais politinėje plotmėje.
Privalo remti ekologiškus ūkius
Dabartinė situacija žemės ūkio sektoriuje yra palanki tik itin stambiems, daug trąšų ir kitų cheminių medžiagų naudojantiems ūkiams. Aš ir Lietuvos žaliųjų partija laikosi pozicijos, kad situacija turi keistis iš esmės. Valstybės užduotis – skatinti ekologiškų, smulkių ir vidutinių, šeimos ūkių plėtrą. Tai reikalinga dėl kelių pagrindinių priežasčių: klimato kaitos ir aplinkosaugos grėsmių, žemės ūkio produktų prieinamumo ir kokybės užtikrinimo bei poreikio gaivinti Lietuvos regionus.
Šiuo metu valstybės politika priešinga – ekologiškiems ūkiams anksčiau numatytas paramos biudžetas išnaudotas ir pastaruoju metu ekologiniams ūkiams parama nebeskiriama. Tikėtina, kad dalis ūkininkų atsisakys ekologiško ūkininkavimo ir grįš prie senosios praktikos naudoti trąšas bei pesticidus. Grįžti prie ekologiško ūkininkavimo bus labai sudėtinga. Dėl pasibaigusios paramos dalis ūkininkų, pradėjusių plėtoti darnią gamybą ir jau pasiekę pirmuosius rezultatus, jaučiasi valstybės apgauti. Sprendimai privalėjo būti visiškai kitokie – orientuojantys visą produkciją į ekologišką, kurios paklausa neabejotinai didės.
Taip pat teisinga žemės ūkio politika turėtų nukreipti paramą būtent smulkiesiems, ekologiškiems ūkiams, stiprinti ūkininkų žinias ir gebėjimus ekologiško ūkininkavimo srityje ir plačiai informuoti visuomenę apie tvaraus žemės ūkio vertę ir naudą.
Būdas atgaivinti regionus
Smulkių ūkių skatinimas turėtų tapti viena iš priemonių gaivinti regionus. Ir dabar vis daugiau žmonių svarsto galimybę iš miesto persikelti į mažesnius miestelius ar kaimiškas vietoves, kur ramesnis gyvenimo tempas, švaresnė aplinka, vaikai gali augti laisvesnėje ir saugesnėje atmosferoje. Įkurti savo nuosavą ekologišką ūkį – puiki išeitis gamtos išsiilgusiems miestų gyventojams. Daug žmonių jau tai daro. Nuolatos skaitome žiniasklaidoje apie šeimas, persikėlusias iš miestų į mažesnius miestelius, kaimus ir pradėjusias ūkininkauti. Bet žmonės turi būti užtikrinti, kad valstybė neatsuks nugaros bei palaikys ekologinį ūkį, kaip prioritetinį.
Koronaviruso pandemijos akivaizdoje įsitikinome, kad daugumos profesijų atstovai laisvai gali dirbti nuotoliniu būdu. Ateityje ši tendencija tik stiprės, o tai reiškia, kad vis daugiau žmonių galės dirbti iš kur tik panorės. Tad mūsų užduotis bus paversti regionus patrauklia vieta gyventi, kad vidinė migracija iš kaimo į miestą apsisuktų priešinga linkme ir žmonės iš miestų imtų migruoti į regionus. Koronaviruso pandemija parodė ir tai, su kokiais iššūkiais žmogus susiduria mieste, kada neturi jokios atsitraukimo į gamtą galimybės.
Šarūnas Birutis yra Lietuvos žaliųjų partijos narys, buvęs kultūros ministras, Europos Parlamento ir Seimo narys
