Sveikatos priežiūros sektorius, ko gero yra tas, kuriame esančios problemos plačiosios visuomenės nelieka nepastebėtos.
Kas pastebima rečiau? O gi tai, kad šiuo metu vykdydami šio sektoriaus reformas esame strateginio pasirinkimo kryžkelėje: kokia kaina stiprinti ambulatorinę grandį, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei kokybę? Ar tikrai visi sutinkame, kad toji kaina žymėtų sveikatos priežiūros sistemos privatizavimą?Kur esame ir kur norime būti?Kiek išlaidų sveikatai Lietuvoje gyventojai padengia iš savo kišenės? Remiantis OECD duomenimis, 2023 metais ši dalis siekė net 32,3 procento nuo visų sveikatos priežiūros išlaidų. Tai yra beveik 2 kartus daugiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Ir tai ne šiaip skirtumas. Jis atskleidžia didelius finansavimo ir prieinamumo iššūkius Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje. Pavyzdžiui, odontologijos paslaugos šalyje teikiamos beveik išimtinai privačiose klinikose, dėl ko gyventojai už šias paslaugas moka iš savo kišenės. Be to, vaistams Lietuvos gyventojai vidutiniškai išleidžia 4 kartus daugiau nei kitų ES šalių gyventojai. Ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos taip pat reikalauja papildomų išlaidų, kadangi valstybės skiriamų lėšų neretai nepakanka visiškai padengti gydymo sąnaudas.Šiuo metu sveikatos priežiūros sektoriuje vykdomos reformos tikslas (bent jau oficialiai) yra stiprinti ambulatorinę sveikatos priežiūros grandį, siekiant, kad pacientų prieiga prie pirminės sveikatos priežiūros paslaugų būtų kuo lengvesnė ir efektyvesnė, tuo pačiu mažinant apkrovimą ligoninėms.Tačiau, vyksta ir kitos, mažiau viešai aptariamos reformos dalys, kurios gali būti interpretuojamos kaip sveikatos sistemos privatizavimas. Šis procesas vyksta tyliai, galbūt dėl potencialiai kontroversiško privatizavimo temos jautrumo.Pagal šią reformą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos dabar skirstomos ne tik valstybinėms gydymo įstaigoms, bet ir privačiam verslui. Ši pokyčių banga atveria duris įvairioms interpretacijoms ir kelia klausimą – kam iš tikrųjų ši reforma yra naudinga?Kam naudingas sveikatos sistemos privatizavimas?PSDF lėšų skirstymas privačiam verslui gali lemti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo skirtumus. Iš vienos pusės, privačioms gydymo įstaigoms suteikiant galimybę gauti finansavimą iš valstybės biudžeto, gali būti skatinamas konkurencingumas, technologinė pažanga ir paslaugų įvairovė. Kita vertus, kyla rizika, kad dėmesys bus sutelktas į pelningiausias paslaugas, o ne į pacientų poreikius.Svarbiausia, kad PSDF lėšų skirstymas privačiam sektoriui gali didinti sveikatos priežiūros paslaugų kainas ir mažinti prieinamumą tiems, kurie negali sau leisti mokėti už privačias paslaugas. Tai taip pat gali sukelti išteklių nutekėjimą iš viešojo sektoriaus, mažinant jo gebėjimus teikti kokybiškas paslaugas plačiajai visuomenei.Tokia reforma gali būti naudinga tik verslo interesams tenkinti. Nors konkurencijos skatinimas tarp valstybinių ir privačių gydymo įstaigų turėtų skatinti visą sistemą siekti aukštesnių standartų, tačiau nereikėtų pamiršti, kad verslo pagrindinis tikslas – pelnas.Nematoma reformos pusėDabar vykdomos reformos nematoma pusė veikia tarsi nematomoji mėnulio pusė: ji išlieka paslėpta nuo žmogaus akių, bet yra būtina dangaus kūno vientisumui. Taip ir šios reformos nematomos tendencijos formuoja sveikatos priežiūros sistemos veikimą ir jos ateities perspektyvas. Tai, kas vyksta užkulisiuose, gali lemti didelius pokyčius tiek paslaugų kokybėje, tiek jų prieinamume.Šios paralelinės reformos metu svarbu išlaikyti subalansuotą požiūrį, kuris leistų pasinaudoti privataus sektoriaus teikiamais privalumais, nekeliant pavojų viešojo sektoriaus gebėjimams užtikrinti aukštos kokybės paslaugas visiems pacientams. Tai reiškia, kad reikia rasti teisinį būdą, kaip ir kada įtraukti privačias įstaigas į nacionalinę sveikatos priežiūros sistemą taip, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių, ypač susijusių su paslaugų prieinamumu ir socialine lygybe. Nepakankama kontrolė ir skaidrumo stoka gali lemti lėšų švaistymą ar net korupciją.Sakyčiau, kad dabar situacija yra nevaldoma, bet, tikriausiai, klystu: privataus kapitalo gydymo įstaigų lobistai puikiai valdo situaciją – savo piniginės naudai ir visuomenės sveikatos nenaudai.Vieni taupo, kiti leidžiaKol valstybinės įstaigos skaičiuoja kiekvieną uždirbtą eurą, išleidžiamą medikų atlyginimams, inventoriui, medikamentams, technologijoms, užtikrina darbą visą parą visomis savaitės dienomis, privačios įstaigos džiaugiasi tiek iš pacientų (o gal labiau – klientų?) gaunamomis lėšomis, tiek privataus sveikatos draudimo lėšomis, tiek rieke kiekvieno iš mūsų mokesčių.Nors tikslų skaičių pasakyti galėtų tik Valstybinė ligonių kasa (VLK), prelimina