Sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius, darbo jėgos ir įmonių trūkumas – didžiausios Ignalinos rajono problemos, kurias šioje kadencijoje pasirengęs spręsti vicemeras Vaidotas Židanavičius.
Kas galėtų tapti Ignalinos rajono jaunystės eliksyru? Apie tai – pokalbyje su Lietuvos žaliųjų partijos nariu, Ignalinos rajono vicemeru.– Kuo dabar gyvena Ignalinos rajonas, kokias matote aktualiausias problemas ir iššūkius?– 15 metų dirbdamas vienoje skandinavų įmonėje vadovavau keturiolikai regionų, paskui dar ketverius metus dirbau teisininkų kontoroje, administracijos direktoriaus pareigose. Tuo metu į Ignaliną, savo tėviškę, atvažiuodavau tik trumpam, aplankydavau artimuosius, susitikdavau su draugais, atsigerdavau kavos, pabendraudavau su vietiniais. Tada atrodydavo viskas švaru, gražu, tvarkinga, visi laimingi. Bet kai atėjau į politiką, o tai įvyko visai neseniai, tai, kaip matau situaciją, pasikeitė kardinaliai.Šiandien Ignalina iš 60 savivaldybių kone pati seniausia šalyje. Tai reiškia, kad rajono gyventojų amžiaus vidurkis kone didžiausias Lietuvoje, jame gyvena mažai jaunimo ir daug senolių. Ignalinos rajone 2005 m. gyveno 25 tūkst. gyventojų. Dabar – tik 14 tūkst., remiantis gyventojų surašymo duomenimis. Pagal ligoninių kasų duomenis, gyventojų dar mažiau – tik 12,5 tūkst. Sumažėjo kone per pusę nei prieš du dešimtmečius!Pagal 2023 m. duomenis, Ignalinos rajone gimė 48 vaikai, mirė 306 žmonės. Skaičiai kalba patys už save. Ir pats susitikdamas su bendruomene šiuos skaičius paminiu. Gyventojams gali atrodyti, kad kaimynai sveiki gyvi ir viskas gerai, bet statistika kelia susirūpinimą.Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl mums sunku į rajoną pritraukti naujus verslus. Kviečiame įvairius verslininkus, bet mus stabdo darbo jėgos trūkumas. Surinkti 50–60 darbingo amžiaus vyrų ir moterų darosi labai sudėtinga. Kas turi darbus, tie ir taip dirba. O kas čia darbo nerado, išvyko į Vilnių, Kauną ar emigravo.– Kaip būtų įmanoma pritraukti jaunų žmonių į Ignalinos rajoną?– Atrodys kaip užburtas ratas, bet faktas, kad turime toliau dirbti stengdamiesi pritraukti dideles įmones – taip būtų sukuriamos darbo vietos.Imamės įvairių sprendinių, kaip tai vykdyti. Ignalinos rajone jau startavo nemokamų autobusų maršrutai. Tai padeda gyventojams keliauti iš vieno miestelio į kitą, susirasti darbą ir grįžti namo autobusu. Tai ne tik atšviežina darbo rinką, bet yra ir ekologiškesnis sprendimas, mat kitaip tiems žmonėms tektų transportą organizuotis patiems, o tai ne visiems įmanoma, o taip pat ir taršu.Pavyzdžiui, naudodamasis šia galimybe Didžiasalio, kuris nutolęs nuo Ignalinos apie 35 km, gyventojas per mėnesį sutaupo apie 150 eurų. Maršrutus pritaikome prie gyventojų poreikių, kad jiems autobusu būtų patogu keliauti tarp namų ir darbovietės.– Kokius dar pokyčius vykdote rajone?– Šiuo metu vienas svarbiausių darbų yra tai, kad nuo balandžio 1-os dienos planuojame sujungti Ignalinos ligoninę ir polikliniką. Taip iš ligonių kasų gautume apie 1 milijoną eurų. Tokio apjungimo reikia, mat gyventojų skaičius mažėja, taigi šiuo sprendimu siekiame kiek įmanoma išlaikyti ir netgi išplėsti medicinines paslaugas.Ignalinos rajone lankėsi ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kuris pritarė, kad šis žingsnis žengtas laiku ir vietoje. O Ignalinos rajono savivaldybė gaus papildomą finansavimą, kuris bus panaudotas įrangos atnaujinimui, dienos chirurgijos skyriaus atidarymui. Galiu pasidžiaugti, kad jau yra atidarytas geriatrijos skyrius, į kurį senoliai gavę šeimos gydytojo siuntimą gali atvykti įvairioms procedūroms – ir pasimasažuoti, pasinaudoti sūkurinėmis voniomis, druskų kambariais. Be to, atidarytas ir naujas psichikos centras.Ignalinos rajone turime 14 geltonųjų autobusiukų, kurie yra pagyvenę, sakyčiau, senjorai. Jie genda, darosi sudėtinga rajono vaikus pristatyti į mūsų tris mokyklas. Kreipiausi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą bei viceministrą, gavau atsakymą, kad bus perkami nauji autobusiukai, ir tikimės, kad bent vienas atkeliaus į Ignaliną. Sudėtinga atvežti moksleivius, kai genda autobusiukai. O jie genda, mat rajone tikrai yra nemažai kaimo kelių. Vidutiniškai vaikas, kuriam reikia geltonojo autobusiuko paslaugų, nuo gimnazijos gyvena 25–30 kilometrų atstumu. Dėl kiekvieno vaiko autobusiukas važiuoja žvyrkeliais, kol jį atveža į mokyklą ir po mokyklos vėl nuveža. Per dieną tie autobusiukai nuvažiuoja apie 2000 kilometrų.Rajone yra dar viena opi problema, kurią bandome spręsti, tiesa, kol kas sunkiai. Turime dvi didesnes gyvenvietes rajone – Dūkštą ir Didžiasalį, abiejuose gyvena apie tūkstantį gyventojų. Tačiau abiejuose nėra nė vienos vaistinės. Labai apmaudu, kad žmonės neturi galimybės nusipirkti reikalingų vaistų. Vykdome derybas su privačių vaistinių tinklų s